kuriu ateiviams, kurių nėra
kuriu praeiviams, bet nedega
viltis
viltis miršta paskutinė
bet ji vis tiek mirtinga
rytoj
vakar nustojau norėti numirti
šiandien Dieve dar nieko nenoriu
rytoj pradėsiu norėti gyventi
išplaukiu
išplaukiu pro marių žiotis į atvirą jūrą
lyg iš motinos ysčių į šį platų pasaulį,
tik šįkart aš neverkiu, o tėvai nesidžiaugia
sugrįžtu
sugrįžtu į Kauną gimtą
šviesiu tuneliu
lyg į motinos gimdą
karma kartojama
noriu, kad dar prieš pasiekiant rojų
mano gyvenimas būtų pakartojamas
ravėk
ravėk savo sodą nuo piktžolių
ir savo protą nuo piktminčių
lietus
verkia lietus ant stiklo,
kad jis neturi tikslo
jojo ir nujojo
ar tai tikrai?
jo jo, Sartai!
šokoledas
nenoriu tavo šokolado,
nei pieniško, nei balto
noriu tiktai juodo ledo
ir kad būtų baisiai šalta