verkia lietus ant stiklo,
kad jis neturi tikslo
šokoledas
nenoriu tavo šokolado,
nei pieniško, nei balto
noriu tiktai juodo ledo
ir kad būtų baisiai šalta
tiesiai
laikas pripažinti tiesią tiesą:
mūsų meilė – dvi lygiagrečios tiesės,
kurios gyvenimo plokštumoj nesikerta,
bet amžinybės begalybėj susiliečia
pykstu
pykstu už tai, kad tu išėjai
iš mūsų namų ir savo kūno,
pykstu už tai, kad tu buvai,
bet kartu tavęs nebuvo
susitiksim
atsimerks vaikelis, užsimerksi tu –
jei prasilenksim, susitiksim danguj
nepaguodžiamasis
susipynusiose supynėse suposi
nepaguodžiamas berniukas
viskas baigės
viskas baigėsi dėl kito,
jis nebesulaukė ryto,
nes jo angelas išskrido
angelas
sniego angelas atskrido,
naktį angelo prašau –
pasilik bent iki ryto
neištikimybė
dvasinė neištikimybė sapne
skaudžiau nei kūniška tikrovėje
nebegaliu
nebegaliu daugiau žiūrėti į tavas akis
jose neišsipildžiusios svajonės atspindys