erdvėlaikis

mes susitikom vėlei
šiame erdvės taške

bet mūsų jausmų vėlės
vėl prasilenkė laike

hamletiškas plaukikas

plaukti ar neplaukti
mums kartu gilyn
ar dabar paklausti
ar mes einame tolyn

ar susilies mūsų sielos
mūsų kūnams susilietus
ar tiesiog palaukti
kol pasibaigs lietūs

priekaištas

ant mano galvos
tupi juoda paukštė

iš pradžių pabučiuoja
į akis, kad aklai mylėčiau

paskui – į lūpas,
kad jausčiau jos skonį

galiausiai į liežuvį,
kad nepriekaištaučiau

paukštė mano: kar kar kar
paukšte mano – dar dar dar…

prasmė

po to kai mes
tūkstantį kartų
pasimylėsim

ir pasimylėję
tūkstantį kartų
pasikalbėsim

aš tavęs paklausiu:
kokia mūsų santykių
ir gyvenimo prasmė?

o tu man atsakysi:
jokios prasmės nėra,
mano džiaugsmas tavyje

visi

sunkūs laikai atėjo
visi labai užsiėmę
nes naktį ir dieną
visi feisbuke sėdi