Autorius: brazauskas

mes susitikom vėlei
šiame erdvės taške

bet mūsų jausmų vėlės
vėl prasilenkė laike

kai pasibaigs
kantrybė
nužudyk mane

nes nužudyta
meilė
prisikels sapne

aš numirsiu
nesupratęs
tavo skausmo

tu nurimsi
tik pajutus
mano jausmą

plaukti ar neplaukti
mums kartu gilyn
ar dabar paklausti
ar mes einame tolyn

ar susilies mūsų sielos
mūsų kūnams susilietus
ar tiesiog palaukti
kol pasibaigs lietūs

ant mano galvos
tupi juoda paukštė

iš pradžių pabučiuoja
į akis, kad aklai mylėčiau

paskui – į lūpas,
kad jausčiau jos skonį

galiausiai į liežuvį,
kad nepriekaištaučiau

paukštė mano: kar kar kar
paukšte mano – dar dar dar…

po to kai mes
tūkstantį kartų
pasimylėsim

ir pasimylėję
tūkstantį kartų
pasikalbėsim

aš tavęs paklausiu:
kokia mūsų santykių
ir gyvenimo prasmė?

o tu man atsakysi:
jokios prasmės nėra,
mano džiaugsmas tavyje

ir vėl ruduo
už lango lyja
kodėl tik niekas
mane dar myli?

it’s not so easy
to take it easy

prisiglausk lūpomis
ir atgaivink mane
kai aš nuskęsiu
tavyje