kas mano, kad mano
galvoje nėra nieko,
kas nėra mano?
šovė
Kareivis pamatė balandį.
Jį matant nušovė.
Ir pats nusišovė.
dūžta
baisiai greitai
dūžta viskas
tik nedūžta
viskio stiklas
lyja
mano žiemą kartais lyja.
tyška taškas išsitaškęs.
lėtai varva voro vašku
jūsų dienos – mano naktys.
būk
būk graži kaip mėnulio pilnatis,
būk šalta kaip viduržiemio naktis
noriu
noriu to,
ko nenori Niekas –
noriu, kad to
Nieko nebūtų…
aš ne
aš nerašau eilių,
aš nevedu žmonos –
aš laukiu po žiedais
viduržiemio žiemos.
leisiu
leisiu sau liūdėti,
jei skausmas kviestų
ir per lapkričio lietų
mano sielą liestų…
liko
Mačernis žuvo,
Brazauskas mirė.
Gerai, kad liko
mažų didvyrių.
Nebijie
Nebijie vienaties
Nebijie išties kai
amžina ramybė
tave sniegu užties