Autorius: brazauskas

baltas kalijos žiedas
pražydo per Kalėdas
geriu arbatą dviese

labukas, ikiukas
ar tai tik dėl rimo
viduj jausmai nurimo

žalia žolė per visą dangų
sapnų rūkas mane uždengia

šimtas pavasarių
pro kiaurą kišenę
iškrito į balą

mano namai – pavasario vėjas
čia aš gimiau, iš čia aš atėjęs

poezijos šachmatai trumposiom žinutėm
kodėl mus sieja tik meilės likučiai?

kai mintis nustoja gimti,
mąstau – gyventi ar numirti?
kai žiema – renkuosi mirtį,
kai pavasaris – atgimti

Gražiai vilioja
Verkių kalno papėdėj
Nery pilnatis

rymau prie upės
tamsiame vandeny pliaukšt
bebro uodega

vieną gražią pavasario naktį
mirė berniukas, mirė mergaitė